pusgyvenimis

pùsgyvenimis sm. (1) 1. neįdomus gyvenimas, vegetavimas: Gyvenimas jau baigtas, o dabar prasideda pilkas pusgyvenimis rš. 2. psn. pusės valako ūkis: Į pùsgyvenimį buvau įejęs Grd. Muno brolis gavo pùsgyvenimį dovenų Up.